Plintanti Dereguliacija

MiÅ¡kai užima daugiau kaip treÄdalį Europos SÄ…jungos teritorijos. Jie sugeria anglies dioksidÄ…, iÅ¡laiko vertingÄ… biologinÄ™ įvairovÄ™, tinka kaimo regionų veiklai. Europos Komisija 2019 m. paskelbÄ— Europos žaliÄ…jį kursÄ… (Green Deal), ambicingÄ… planÄ…, kuriuo siekiama iki 2050 m. paversti ES pirmuoju klimatui neutraliu žemynu. 

MiÅ¡kų apsauga tapo politiniu prioritetu, atsižvelgiant į klimato kaitÄ… ir biologinÄ—s įvairovÄ—s nyksmÄ…. Siekiama dviejų tikslų: iki 2030 m. sumažinti Å¡iltnamio efektÄ… sukelianÄių dujų iÅ¡metimÄ… 55 proc., apsaugoti bent 30 proc. ES teritorijos, iÅ¡ kurios 10 proc. bÅ«tų taikomas ypaÄ griežtas reglamentavimas. 

Å iÄ… transformuojanÄiÄ… vizijÄ… sustiprina kelios lygiagreÄios strategijos: Europos klimato nuostatai, biologinÄ—s įvairovÄ—s apsauga ir Europos miÅ¡kų politika. Kartu jos ragina iÅ¡ esmÄ—s pakeisti santykį su ekosistemomis, pripažįsta, kad Europos miÅ¡kai patiria vis didesnį verslo spaudimÄ…. 

Å ie klausimai ypaÄ svarbÅ«s Å¡eÅ¡ioms Å¡alims – Å vedijai, Suomijai, Ispanijai, Lenkijai, Vokietijai ir PrancÅ«zijai, nes ten yra du treÄdaliai ES miÅ¡kų ploto. MiÅ¡kininkystÄ—s sektorius turi didelÄ™ ekonominÄ™ reikÅ¡mÄ™, daro įtakÄ… politiniams  sprendimams bei nacionalinÄ—s pramonÄ—s strategijoms. 

Nors mokslininkų tyrimai bei perspÄ—jimai neginÄytini, vis dÄ—lto politinÄ— dinamika pastaruoju metu krypsta kita linkme. Europos žaliojo kurso pamatai dÄ—l geopolitinių įtampų, ekonominio spaudimo ir pasisakymų prieÅ¡ reguliavimÄ… pradeda klibÄ—ti. 

Nuo 2023 m. visose Å¡alyse reguliavimas mažinamas, siekiama suÅ¡velninti, sulÄ—tinti, net užblokuoti keletÄ… pagrindinių priemonių: kritikuojamas Gamtos atkÅ«rimo įstatymas, ginÄijamas miÅ¡kų kirtimo reglamentas (RDUE), o MiÅ¡kų priežiÅ«ros įstatymas buvo nuolatos keiÄiamas, kol galiausiai prarado visÄ… savo esmÄ™. MiÅ¡kai gali tapti Å¡alutinÄ—mis Europos politikos bangavimų aukomis. 

Priešingos jėgos

Pateikdama Gamtos atkūrimo įstatymo (NRL) projektą, Europos Komisija žengė istorinį žingsnį. Pirmą kartą buvo numatyta privaloma teisės sistema, įpareigojanti valstybes nares atkurti didelę dalį nualintų ekosistemų, taip įtvirtinant ekologinės restauracijos politiką, o ne tik paprastą išsaugojimą. 

TaÄiau susidarius įtemptai politinei situacijai, Å¡is ambicingas, struktÅ«rinis įstatymas tapo pirmuoju Briuselyje vykusios antiekologinÄ—s kampanijos taikiniu. 2023 m. vasarÄ… konservatyvioji deÅ¡inÄ—, vadovaujama Europos liaudies partijos (ELP) ir Manfredo Weberio, netikÄ—tai pasisakÄ— prieÅ¡ šį įstatymÄ…, bandydama jį visiÅ¡kai atmesti. Birželio 15 d. Aplinkos komiteto (ENVI) balsavimas atÅ¡auktas, nes rezultatas buvo lygus – 44 balsai už, 44 prieÅ¡. 

Atsižvelgdama į šią kritiką, visų šalių narių atstovaujama ES Taryba birželio 20 d. priėmė miškų atkūrimui palankesnę nuostatą, išlaikydama miškų atkūrimo tikslus ir tvaraus ūkininkavimo skatinimo mechanizmus. Europos Parlamento posėdyje Gamtos atkūrimo įstatymas galiausiai buvo priimtas nedidele balsų persvara. 

Be konservatorių kurstomo „prieÅ¡iÅ¡kumo ekologinei politikai“, spaudimÄ… darÄ— Å vedijos, Suomijos ir Estijos miÅ¡kininkystÄ—s sektoriai, kurie nuo 2022 m. reikalavo, kad bÅ«tų atleisti nuo miÅ¡kų atkÅ«rimo prievolÄ—s. Å ios Å¡alys yra vienos iÅ¡ miÅ¡kingiausių Europos SÄ…jungoje, o jų miÅ¡kininkystÄ—s pramonÄ— atlieka svarbų ekonominį vaidmenį. Å ių nacionalinių sektorių politinÄ— įtaka yra daugelio kliÅ«Äių priežastis. 

Daugelis miÅ¡kininkų, ypaÄ didelÄ— PrancÅ«zijos grupÄ—, iÅ¡reiÅ¡kÄ— paramÄ… Å¡iems įstatymams. Nors minÄ—tas sabotažo bandymas žlugo, spaudimas dÄ—l kitų miÅ¡kininkystÄ—s reglamentų toliau didÄ—ja, nepaisant tÅ«kstanÄių pilieÄių, mokslininkų ir nevyriausybinių organizacijų raginimų gelbÄ—ti miÅ¡kus. Tai kelia ypaÄ didelį nerimÄ…, nes oficialiai pripažįstama, kad vos 14 proc. Europoje saugomų miÅ¡kų yra „geros ekologinÄ—s bÅ«klÄ—s“. 

Trapi ambicija

Kampanija prieš reguliavimą įgavo pagreitį po Europos Parlamento rinkimų 2024 m. Tai paaiškinama kraštutinių dešiniųjų jėgų stiprėjimu ir jų sąjunga su tradiciniais dešiniaisiais prieš Europos žaliąjį kursą. 

Ši sąjunga pasipriešino kitam novatoriškam Europos įstatymui dėl miškų: 2023 m. įsigaliojusiam ES miškų reglamento projektui, kurio tikslas – kovoti su importuotų miškų naikinimu, nes tai didelė Europos problema. Pramoninis miškų ūkis lemia miškų įvairovės nyksmą ir monokultūros plitimą. 

Nepaisant didelio populiarumo – 84 proc. apklaustų pilieÄių septyniose ES valstybÄ—se pasisakÄ— už kuo greitesnį įstatymo įgyvendinimÄ…, o jam paremti surinkta daugiau kaip 1,2 mln. parašų – įstatymo nuostatas bandyta keisti, ypaÄ to siekÄ— Europos miÅ¡kininkų pramonÄ—s atstovai. 

Europos Komisija 2024 m. spalio pradžioje pasiÅ«lÄ— atidÄ—ti įstatymo įgyvendinimÄ… vieneriems metams. Kai Europos Parlamentas turÄ—jo balsuoti už arba prieÅ¡ šį pasiÅ«lymÄ…, situacija pasikeitÄ—. Pasinaudodama proga, Europos liaudies partija (ELP) per Vokietijos europarlamentarÄ™ Christine Schneider, glaudžiai susijusiÄ… su savo Å¡alies miÅ¡kininkystÄ—s sektoriumi, inicijavo reglamento turinio persvarstymÄ… ir pateikÄ— pataisas, kurios lÄ—mÄ—, kad jis faktiÅ¡kai neteko prasmÄ—s. DÄ—l kraÅ¡tutinių deÅ¡iniųjų ir Europos liaudies partijos sudarytos sÄ…jungos, Europos parlamentas galiausiai balsavo už pakeitimus, kuriais siekiama sukurti naujÄ… įstatymo nuostatÄ…, leidžianÄiÄ… ES valstybÄ—ms-narÄ—ms nepaisyti nustatytų reikalavimų. 

Vokietija ir Austrija, glaudžiai susijusios su žemÄ—s Å«kio ir miÅ¡kininkystÄ—s sektoriais, pasmerkÄ— RDUE kaip „biurokratinį monstrą“ ir teigÄ—, neva Europoje miÅ¡kai nekertami. TaÄiau Europos pramonÄ— nutyli tai, kad RDUE keltų grÄ—smÄ™ jos ekonominiam modeliui, pagrįstam bÅ«tent medžių kirtimu. 

Å is Europos delsimas sukÄ—lÄ— piktas reakcijas iÅ¡ didelius miÅ¡kų plotus turinÄių pasaulio Å¡alių, kurioms jau taikomas Å¡is įstatymas, vertindamos tai kaip bandymÄ… rodyti palankumÄ… ES įmonÄ—ms. 

Europos Komisijos, Parlamento ir Tarybos tarpinstitucinÄ—s derybos po mÄ—nesį trukusių karÅ¡tų diskusijų 2024 m. gruodžio 3 d. baigÄ—si oficialiu susitarimu: reglamentas įsigalios su vienerių metų vÄ—lavimu, taÄiau aplinkosaugos reikalavimai nebus keiÄiami. 

TaÄiau spaudimas dÄ—l RDUE tÄ™siasi – žemÄ—s Å«kio ministrai pasisako už esminius pakeitimus. Vis dar neaiÅ¡ku, ar Europos Komisija ir aplinkos ministrai palaikys įstatymÄ… jo esama forma. 

Pažeista budrumo sistema

Aršius politinius nesutarimus netikėtai sukėlė Miškų priežiūros įstatymo (Forest Monitoring Law, FML) projektas, pasislėpęs už techninio pavidalo. Kaip teigia stebėtojai, tai, kas turėjo būti susitarimas, skirtas pagerinti duomenų apie miškus rinkimą ir jų kokybę Europoje, virto „karšta“ diskusija. Politinės grupės ir verslo organizacijos, kurios priešinosi RDUE, toliau aktyviai tęsia sabotažą.

Bet kodÄ—l prieÅ¡taraujama dÄ—l geresnÄ—s informacijos apie miÅ¡kų bÅ«klÄ™? Dabartinių duomenų prasta kokybÄ— jau daro žalingÄ… poveikį. NeaiÅ¡ki ar trÅ«kstama informacija apie miÅ¡kų dangos pokyÄius, trikdžius ar jautrias zonas trukdo tinkamai vykdyti aplinkos politikÄ…. BÅ«tinybÄ™ gerinti statistikos duomenų apie miÅ¡kus rinkimÄ… plaÄiai pripažįsta tiek mokslininkai, tiek specialistai, ragindami suderinti žemÄ—s stebÄ—jimÄ… visoje Europoje. 

Miškų priežiūros įstatymas galėtų patenkinti šį poreikį, atsirastų bendra palydovinio stebėjimo ir duomenų rinkimo sistema, užtikrinanti duomenų apsaugą. Tai leistų stebėti pagrindinius rodiklius: miškų dangos sutrikimus, atogrąžų miškų pasiskirstymą, miškų struktūrą ir kt. Tokia sistema būtų naudinga visiems: valstybės institucijoms, miškininkams, mokslininkams, nevyriausybinėms organizacijoms. Ji taip pat būtų strateginė priemonė, padedanti miškininkystės sektoriui prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių, užtikrinant medienos tiekimą. 

Europos miškininkystės pramonė stengiasi sumenkinti šio reikalavimo reikšmę, nenori, kad diskusijos apie pramoninį miškų valdymą būtų grindžiamos tikslesniais duomenimis. Europos Parlamente konservatorių ir kraštutinių dešiniųjų atstovai siūlo išvis panaikinti šį įstatymą. 

Kitos frakcijos, taip pat dalis ES valstybių-narių, nori visiškai panaikinti palydovinį stebėjimą, kuris būtinas prižiūrėti sengirėms, nykimo požymiams nustatyti ar aptikti neteisėtus miškų kirtimus. 

Jei esamos padėties šalininkai laimės, FML sunaikinimas bus rimtas precedentas. Tai būtų didelė kolektyvinė nesėkmė miškininkystės sektoriaus inovacijų ir modernizavimo srityje. Atsisakyti informacijos dažnai reiškia atsisakymą veikti. Jei vyriausybės ir pramonės lobistai priešinasi tokiam įstatymui, reikėtų klausti, kokie jų motyvai, – ką bandoma nuslėpti, jei atsisakoma aiškiai įvertinti miškų būklę? 

Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras 2025 m. gegužės mėn. paragino imtis skubių veiksmų, nes prarandama biologinė įvairovė, teigdamas: „nors buvo imtasi svarbių priemonių […], biologinės įvairovės nykimo stabdymas vis dar nėra pakankamas“. Dabar keliamos abejonės ir dėl įgyvendintų politikos priemonių efektyvumo. 

Å i plintanti dereguliacija daro įtakÄ… ir kitoms sritims, pavyzdžiui, diskusijoms dÄ—l klimato tikslų 2040 metams nustatymo. MiÅ¡kininkystÄ—s pramonÄ— ir kai kurios valstybÄ—s, antai Suomija, Å vedija ir Vokietija, ragina mažinti suvaržymus, susijusius su miÅ¡kingų žemÄ—s plotų naudojimu. Dabar miÅ¡kų priežiÅ«ros specialistai, pilieÄiai ir mokslininkai turi labiau nei bet kada susivienyti, kad iÅ¡saugotų tikslÄ… turÄ—ti Europos aplinkos politikÄ…, atitinkanÄiÄ… tuos pavojus, kuriuos kelia dabartinÄ— klimato kaita ir biologinÄ—s įvairovÄ—s nyksmas.